speltė

1 spel̃tė (vok. dial. Spelte, Spelz) sf. (2) NdŽ, FrnW 1. I, Kos38(Jms), L, Skd, Lž, DūnŽ senovės duonkepės krosnies skylė ties pakura garams ir dūmams išeiti: Kiaurymė kakto[je] pečiaus vadinas spel̃tė J. Kad pečius kūrinant atsigautų, netrokštų, padirbk spel̃tę J. Užkišk speltès, kad pečius neišvėstų Dr. Eita liepsna pro visas speltès Šts. Sūdžių kaip speltė[je] Žd. Spel̃tę atkimšk, ka duona nesudegtų Pln. Atdaryk spel̃tę, reik užkurti ugnį Žr. A spel̃tė[je] i buvai, ka toks sūdinas? Krš. Išejo šilima – neužvožta spel̃tė Yl. Kad spel̃tės nebūs, netrauks ugnies Mžk. Kaip tau neis dūmai – visos speltės užgriuvusios Krp. Vėjas, per neužkištą speltę įsisukęs, gainiojo pelenus iš ugniavietės LzP. Da mačiau senovinį pečių su spel̃čiums Krž. 2. prk. menk. nerimta moteris: Su visokiom spel̃tėm draugaudamas, tokiais keliais ir nueis Jnš.

◊ kaĩp spel̃tė apie labai murziną, nešvarų žmogų: Aprūkusi kaĩp spel̃tė Dr. Nusiprausk – i eisi į mokyklą kaĩp spel̃tė! Skd.